Heraldikos studija - herbai.lt string(13) "/veliavos.php"
Vilniaus miesto lauko vėliavos projektas
-
Kilmingųjų ir giminių reprezentacinių vėliavų projektai Kilmingųjų ir giminių lauko vėliavų projektai
- - - -
VĖLIAVOS (vexillum), kaip kovinių darinių žymenys, Europoje atsirado XII – XIII amžiais. Tik po jų atsiradimo pradeda vystytis heraldika. Pradžioje, kaip kovotojų garbės simbolis jos buvo audeklo vėliavos ant iečių. Paprastai audekle buvo vaizduojamas riterio, ar valdovo herbas. Tokių vėliavų aukščio ir pločio santykis pradžioje buvo 3:1, vėliau – kvadratinės. Neretai turėdavo vieną, ar kelias uodegas. Mažos vėliavėlės, arba VIMPELAI, kartais pagamintos iš kitų medžiagų dažniausiai apsiribodavo pagrindinės vėliavos spalvomis. ŠTANDARTAI didesni už vimpelą, nuo koto siaurėjantys ir besibaigiantys apvaliai, arba dvišakai. Jie be herbo. Prie koto turėdavo žemės ženklą, toliau nuo koto riterio simbolika. Didžiausios, šventintos vėliavos CHORUNGVIAI su daug uodegų. Jos kabojo ant kryžiško skersinio ir dėl savo dydžio kartais vežamos specialiu vežimu ir lydimos privilegijuotų saugotųjų. Vėliau šios formos vėliavos naudojamos dažniausiai bažnyčiose. Jų susimbolinti atvaizdai sutinkami bajorų herbuose. Lietuvių vėliava pirmą kartą paminėta 1337 metais. Šiandien demokratinės Europos valstybės turi nacionalines trispalves ir valstybės vėliavas su valstybės heraldika. Institucijos, bendrijos, nobilituotos ir nenobilituotos šeimos steigia reprezentacines ir lauko vėliavas.
SIUVINĖTOS SAVIVALDOS VĖLIAVOS IR JŲ FRAGMENTAI
-
SIUVINĖTOS KILMINGŲJŲ IR GIMINIŲ VĖLIAVOS IR JŲ FRAGMENTAI
-
Siuvinėta bažnytinė vėliava VALDOVŲ RŪMŲ PANO Klubo vėliava
-
DRAUGIJOS MEMORIA VĖLIAVA
-